POLIURETANO PUTOS GAMA PUR

Kodėl verta rinktis?

Poliuretano putos GAMA PUR, kodėl verta rinktis ?

Šiltinant namą tradicinėmis izoliacinėmis medžiagomis, apšiltinimo kokybė smarkiai priklauso nuo specialisto profesionalumo

Vis dar stereotipiškai vyrauja nuomonė, kad namo šilumos izoliacijos efektyvumą lemia, apšiltinus namą plokštinėmis medžiagomis (stiklo, akmens vata ar polistireno plokštėmis), nes tokių medžiagų didelė šiluminė varža (R). Įsivaizduojama, kad kuo storesnis šių apšiltinimo medžiagų sluoksnis bus sumontuotas, tuo šiluminė varža bus didesnė. Regis, viskas labai elementaru.

Deja, iš tikrųjų viskas yra kitaip nei dauguma galvoja. Pirmiausiai, minėtų apšiltinimo medžiagų šiluminė varža ir kiti parametrai yra matuojami termoizoliacinėse laboratorijose, naudojant nedidelį vientisą, nedeformuotą medžiagos gabalą. O šiltinant sienas, lubas ir grindis vienas šiltinamosios medžiagos gabalas nesusidaro.

Montuojant tradicines izoliacines medžiagas, reikia jas sujungti, priglausti vieną prie kitos, prie profilių ir nelygių paviršių. Dėl to atsiranda daugybė sujungimo siūlių, oro tarpų, naudojamos apšiltinimo medžiagos yra perspaudžiamos arba, atvirkščiai, lieka oro tarpų. Tokiu atveju šiltinimo medžiagas sunku užkišti už metalinių profilių (todėl lieka neapšiltintų zonų), be to, klojant storą tradicinių šiltinamųjų medžiagų sluoksnį, jos deformuojasi ar / ir išlinksta. Dėl to šiluminė varža, net ir esant dideliam izoliacinės medžiagos storiui, tampa lygi 0. Šiltinimo šiuo būdu kokybė smarkiai priklauso nuo specialisto profesionalumo.

Šiltinant namą ar kitą pastatą tradicinėmis izoliuojamosiomis šiltinimo medžiagomis, naudojamos vėjo izoliacijos, difuzinės, garo izoliacijos plėvelės. Šios plėvelės turėtų garantuoti sandarumą. Vis gi dažniau pasitaiko atvejų, kai plėvelės naudojimas pastato, sienų šiltinimui būna daugiau žalingas nei naudingas.

Labai svarbu, kad plėvelė būtų sumontuota taisyklingai, laikantis jos montavimo technologijos. Plėveles reikia tinkamai sujungti (suklijuoti), nepakanka jas tik perkloti (užleisti vieną ant kitos). Reikia, kad jos nebūtų prisiglaudusios prie pastato apdailos ar stogo dangos, o jų galai – taisyklingai užsandarinti konstrukcijų galuose (karnizuose). Visa tai idealiai padaryti labai sunku. Svarbus tampa žmogiškasis faktorius, t. y. specialisto profesionalumas. Nuo atlikto darbo kokybės priklauso pastato sandarumas ir, aišku, pastato šildymo sąnaudos.

Taip pat nepakankamai atsižvelgiama į tai, kad, apšiltinus namą tradicinėmis izoliazinėmis medžiagomis ir plėvele (padarius jį sandarų), reikia įdiegti priverstinės ventiliacijos priemones (pvz., rekuperacinę sistemą). Ši sistema drėgmės perteklių (o jis visada atsiranda, jei pavyksta plėvele užsandarinti pastatą) pašalina į išorę, o kartu su drėgmės pertekliumi išeina ir dalis šilumos.

Nenaudojant rekuperacinių sistemų, dažniausiai pradeda pelyti sienos, lubos ar grindys. Retai kada naujai statomame name, nekalbant jau apie senos statybos namus, tradicinėmis izoliuojamosiomis medžiagomis pavyksta pasiekti pakankamo sandarumo. Tokiu atveju oras laisvai cirkuliuoja (keičiasi) ir nereikia papildomai investuoti lėšų į brangius priverstinės ventiliacijos įrenginius.

Sumontavus plėveles nesilaikant technologijų ar prakiurus vėjo izoliacinei ar difuzinei plėvelei, tradicinės izoliuojamosios medžiagos prisigeria drėgmės, todėl šiluminė varža iškart krenta net iki 0. Pastato konstrukcijos pradeda pelyti, pūti, rūdyti, atsiranda korozija. Pastato šildymo sąnaudos tokiu atveju išauga kelis kartus.

Atsiradusį broką ištaisyti labai sunku. Tradicines šilumos izoliuojamąsias medžiagas, plėvelę veikia papildomi veiksniai, tokie kaip oro drėgmė, slėgis, vėjas, šaltis bei karštis. Dėl šių veiksnių pastato konstrukcijos ima judėti, tarp tradicinių šiltinamųjų medžiagų ir izoliacinės plėvelės atsiranda plyšių, todėl šiluminė varža smarkiai sumažėja.

Didelė klaida šiltinti namą iš vidaus, o ne iš išorės

Labai didelė klaida šiltinti namą iš vidaus, o ne iš išorės arba užpildant oro tarpą (jei toks yra). Šiltinant pastato sienas iš vidaus, likimo valiai paliekamos išorinės sienos, t. y. apšiltinus pastato sienas iš vidaus, šiluma iš patalpų nebegali pasiekti lauko sienos, todėl esant neigiamai temperatūrai ji visiškai peršąla.

Už sumontuotos termoizoliacinės medžiagos sluoksnio kaupiasi drėgmė, dėl to pradeda pelyti tiek pastato išorinė siena, tiek termoizoliacinė medžiaga, sumažėja šiluminė varža. Vis dėlto esant vienintelei galimybei apšiltinti pastatą tik iš vidaus, rekomenduojama neviršyti maksimalaus 5 cm šilumos izoliuojamosios medžiagos sluoksnio storio (esant tokiam storiui sieną dar pasiekia šiluma).

Šilumos izoliuojamosiomis medžiagomis užpildžius sienose esantį oro tarpą arba apšiltinus sienas iš lauko pusės, jei oro tarpo nėra, vidinė sienos dalis įšyla ir pradeda akumuliuoti šilumą. Kai namas nėra pakankamai sandarus , šiltas oras iš pastato pastoviai sklinda į lauką, o likęs išretėjęs oras per visas namo nesandarias vietas į vidų traukia šaltą orą , t. y. vyksta oro konvekcija.

Galima padaryti išvadą, kad namo šiltinimui svarbiausia yra ne šiluminė varža, o šiltinimo sandarumas . Šiltinant pastatus GAMA PUR poliuretano putomis, išvengiama daugelio anksčiau minėtų problemų ir pasiekiama didžiausio efektyvumo. GAMA PUR poliuretano putos labai mažai laidžios orui (ši savybė leidžia sulaikyti iš patalpų vidaus sklindančią šilumą). Tai elastinga vienalytė medžiaga be sujungimų ir siūlių.

Klauskite EKSPERTŲ - konsultacija NEMOKAMA!